1991 m. įkurta viešoji įstaiga Surdologijos centras iki 1995 m. vienijo tarpžinybines medikų bei pedagogų pastangas padėti kurčiam žmogui integruotis į visuomenę. Tais pačiais metais Lietuvos kurčiųjų nebylių (dabar – Lietuvos kurčiųjų draugija) draugija persvarstė savo prioritetus ir atsigręžė į lietuvių gestų kalbą. Surdologijos centrui buvo patikėta ją tirti, norminti, puoselėti ir propaguoti.

Nuo 1995 m. Surdologijos centro veikla susijusi su lietuvių gestų kalba: centras šią kalbą tiria, rengia žodynus, rengia ir leidžia metodines priemones, moko tikslines grupes.

Lietuvių gestų kalba pradėta tyrinėti 1996 m., kai gestų kalba Lietuvoje buvo pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba. 1999 m. buvo išleista knygelė „Gestų kalba. Trumpa apybraiža“ (autorius M. Danielius), 2004 m. – vadovėlis Vilniaus kolegijos studentams „Lietuvių gestotyros pagrindai“.

Išskirtinis Surdologijos centro darbas yra 2004 – 2005 m. parengta lietuvių gestų kalbos žodyno sudarymo sistema – kompiuterinė duomenų bazė. Ji sudaro prielaidas kurti kompiuterinį aiškinamąjį lietuvių gestų kalbos žodyną. Gesto konfigūracijai apibūdinti skirta 70 simbolių su paveikslėliais, orientacijai – 24 simboliai, lokalizacijai – 36 simboliai. Nerankiniai elementai čia apibūdinami laisva forma, dviem rankomis rodomi gestai – aptariant kiekvienos rankos judesius. Sukaupta gestų sinonimų, nurodomas kiekvieno gesto paplitimas ir kt. Pagal šią sistemą aprašyta beveik 3000 gestų. 2006 m. vidurio lietuvių gestų kalbos žodynų rengimo ir leidybos funkcijas perėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Iki to laiko Surdologijos centras parengė 4 teminius aiškinamuosius kompiuterinius žodynus: istorijos, biologijos, politologijos ir tikybos.

Lietuvos kurčiųjų draugijos ir Surdologijos centro iniciatyva parengta Dvikalbio kurčiųjų ugdymo samprata. Vėliau sampratą tobulino ir patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija. Tai svarbus dokumentas ugdant kurčius vaikus – jie pripažinti dvikalbiais, ugdymo procese bent oficialiai dvi kalbos įgijo lygų statusą.

Kadangi Lietuvoje lietuvių gestų kalbos lektoriai nerengiami, Surdologijos centras, pasitelkęs ne tik šalies specialistus, parengė 30 tokių lektorių. Centro darbuotojai ir patys tobulinosi kaip lektoriai. Mokymas pasiteisino, nes lietuvių gestų kalbos lektoriai labai paklausūs.

Surdologijos centras – vienas iš pradininkų panaudojant Europos Sąjungos finansinę paramą Lietuvos kurčiųjų bendruomenei. 2002 – 2003 m. centras vykdė PHARE projektą „Pasek pasaką ir man“: parengė mokymo medžiagą ir organizavo lietuvių gestų kalbos kursus kurčių tėvų vaikams.

2005 – 2008 m. Surdologijos centras vykdė struktūrinių fondų projektą „Kurčiųjų teisės į išsilavinimą gimtąja kalba užtikrinimas“. Pagal jį lietuvių gestų kalbos buvo mokomi visi kurčiųjų mokyklų darbuotojai: surdopedagogai, medikai, administracija, techninis personalas. Taip pat įgyvendino Socrates projektą „Grundtvig 2“, EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemos paprojektį.

2010 m. Surdologijos centras atliko lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų poreikio socialinį tyrimą. Jo metu buvo siekta išsiaiškinti esamas ir pageidaujamas LGK vertimo paslaugų apimtis, įvertinti teikiamų LGK paslaugų kokybę bei kartu rasti būdus, kaip kokybę gerinti ateityje. Tyrime dalyvavo dvi respondentų grupės: I-oji – kurtieji ir neprigirdintieji, II-oji – LGK vertėjai. Tyrimas vyko keliais etapais: pirmiausia buvo parengta apklausos metodika ir planas, vėliau parengtos anketos kurtiesiems ir neprigirdintiesiems bei LGK vertėjams. Parengtos anketos buvo išplatintos, surinkti duomenys apdoroti naudojant kompiuterinį statistinių duomenų apdorojimo paketą SPSS, gauti rezultatai apibendrinti pagal socialinio tyrimo skaičiavimo metodiką, parengtos rekomendacijos.

2010 m. ir 2012 m. surengta po 5 seminarus teritoriniu principu gestų kalbos specifikos, kurčiųjų istorijos ir kultūros temomis (5-iuose teritoriniuose kurčiųjų reabilitacijos centruose ir 5-iose bendrojo ugdymo įstaigose).
2011 m. lapkričio 12 d. Surdologijos centras organizavo tarptautinę konferenciją „Gestų kalba ir dvikalbystė kurčiųjų bendruomenėje“, kurioje pranešimus skaitė lektoriai iš Lietuvos, Prancūzijos, Danijos, Jungtinių Valstijų bei Didžiosios Britanijos. Konferencijoje dalyvavo asmenys iš visų Lietuvos regionų. Vertimo paslaugas į/iš gestų kalbos bei į/iš tarptautinės gestų kalbos teikė 8 vertėjai.

2012 m. parengtas, išleistas ir išplatintas lankstinukas „Kas yra lietuvių gestų kalbos vertimo paslauga“.